Gyvenimas kartais dovanoja labai įdomių pažinčių. Viena iš tokių mano gyvenime įvyko 2021 m. rudenį. O prasidėjo viskas nuo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės Birutės Jonuškaitės skambučio su pasiūlymu vesti kiek netikėtą festivalio „Gdanskas Vilniuje“ renginį – diskusiją „Tarp teisės, poezijos ir moralės“.
Renginyje dalyvavo poetas ir vertėjas Eugenijus Ališanka, br. kunigas Arūnas Peškaitis OFM. Centrinė figūra buvo lietuviškų šaknų turintis Gdansko poetas, publicistas, filosofas, teisininkas, mano bendravardis dr. Tomašas Snarskis, kuris pristatė savo naujausius kūrinius: knygą „Katalikų bažnyčia mirties bausmės akivaizdoje“ ir poezijos rinkinį „Żmuty“.
Su Tomašu nuo pat pirmojo pokalbio susibičiuliavome ir atradome bendrą kalbą apie daugelį temų, tarp jų – ir apie poeziją (vienas įdomus faktas – Tomašas turi lietuviško kraujo, o aš – lenkiško). Kai šiemet pasirodė Tomašo rinktinė poezija lietuviškai, man teko garbė parašyti įvadinį žodį, kurio pirma pastraipa dalinuosi žemiau:
Tavo rankose, mielas skaitytojau, pirmoji lenkų poeto Tomašo Snarskio poezijos knyga lietuviškai. Nedidelė, o jau rinktinė – sudaryta iš trijų lenkiškų poezijos rinkinių. Nors jos autorius yra teisininkas, savo eilėse jis neteisia pasaulio ir jo neteisina. Veikiau, išgyvena akistatas su savimi, savomis ir svetimomis tikrovėmis, autobiografiškus, dienoraštiškus verlibrus palikdamas kaip nekasdieniškos kasdienybės gelmės liudijimą.
P.S. Knygą „Žiemos visada bus baltos“ rekomenduoju. Įsigyti ją gali čia: https://www.patogupirkti.lt/knyga/ziemos-visados-bus-baltos.html