Raudų siena
Raudų siena: epitafijos Lietuvos partizanams Mano pirmaisiais vartais į laisvės kovas tapo partizaninės dainos, herojiniam epui artimiausias mūsų kultūros paveldas. Herojų kraujas dainuoja garsiau. Bet niekas neišgirs kraujo giesmės, kol nepradės klausytis. Ši knyga, kurią įkvėpė buvusio KGB kalėjimo sienos, perteikia mano santykį su rezistencine istorija. Tai bandymas pastatyti lietuvišką...
Žodis kritikams
T. Taškausko eilėraščiuose impresionistiniais štrichais, netikėtomis, bet iškalbingomis detalėmis, minties blyksniais kuriamas savitas poetinis pasaulis. Lyrinis subjektas – jaunas, nepraradęs gyvenimo entuziazmo, gebėjimo stebėtis ir pastebėti <…>.
Grimztant į eilėraščių gelmes apima keistas jausmas, tarsi atrandi savo išgyvenimus. Autorius teisus: „Nėra esančių sau“. Ištikimas jaunatviškam maištui, poetas fiksuoja aštrias jausmų nuolaužas, drąsių minčių skeveldras <...>.
Dažnas T. Taškausko eilėraštis primena vėjo pėdsaką ant vandens. Gana aiškiai matomą, žaismingą, tačiau čia pat ir nykstantį, tik liūdną laikinumo įspūdį paliekantį.