Mano eilėraštis vaikams, apie draugystę ir pandą.
Mano panda gera – nekanda,
Moka pikčiurnoms parodyti bambą.
Jei nukeliausi kada į Andus
Žinok – jų aukštis daugiau nei keturi tūkstančiai pandų!
Nebijok, eikš arčiau, prisiglausk,
Pandos žandą paglostyk ir vardo paklausk!
Mano pandos vardas – Amanda,
Nes ji myli visus, net balandžius,
Kurie niekur neišskrenda, nors ir skenda,
O nutūpę ant žemės dažniausiai užkanda.
Beje, gal žinai, ar didelis gandras,
Kuris į pasaulį atneša pandas?
Amanda turi draugų –
Visus du!
Pirmasis – dramblys iš Ugandos,
Antroji – beždžionė iš Ruandos.
Jei leopardas slapčia dantį galanda,
Bičiuliai narsiai apgina pandą.
Jei pabūgai tamsos ar pikčiurnų,
Glausti pandą šalia – tikras turtas.
Jeigu liūdna labai –
Apkabinki pandą tvirtai!
Panda laukia. Tik ko laukia panda?
Tik tie, kas apkabina, supranta…
Ko nors beprotiškai pasiilgai?
Amanda padės išmatuoti ilgesio ilgį!
Nuobodu – kreipkis į pandą.
Ji išmokys ant medžių kabinti girliandas,
Suskaičiuoti prie ežero nendres
Ar surasti kambario centrą.
Supykai – kvieski pandą,
Ji pamokys – pyktis nekanda,
Jeigu savo vietą suranda,
Jis aplanko retai ir šalin greitai skrenda!
Jeigu nori pandai už visa tai padėkoti,
Turėtum žinoti:
Mano panda mėgsta gėles –
Oleandrus, rododendrus, levandas.
Jei aplankytų Lietuvos padangę,
Nėra abejonės, pamėgtų giles!
Jau padėkojai? Sakau, ačiū!
Šypsosi ir pandos akys!
Daug dar nuotykių Amandos laukia,
O mes jau atsisveikinkim, mielas drauge.
Ir te kiekvienas, kas ieško, suranda
Sau pačią pačią švelniausią pandą!